Uždaryti

MOSTA Webmail: http://webmail.mosta.lt

Sena pašto dėžutė: http://webmail.parkas.lt

MOSTA WebFTP: ftp://mosta.lt

Forumai: http://www.mosta.lt/forums/

Sena tinklalapio verisja: http://www.mosta.lt/senas/

Darbuotojams

Mokslo ir studijų prognostinis vertinimas (įžvalga)

Spausdinti

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) vykdė Lietuvos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo sistemos ateities įžvalgą, įgyvendinamą pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vykdomą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą valstybės projektą „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas" (MOSTAF) (projekto kodas Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-02-002).

KAS YRA ĮŽVALGA?

Strateginio planavimo ir prioritetų pasirinkimo politika bei suinteresuotų grupių įtraukimas į ateities politikos kūrimą – tai ir yra prognostinis vertinimas arba įžvalga (angl. foresight). Vykdant įžvalgą, pasirenkami susisteminti arba apjungiami keli metodai, kurie leidžia pažvelgti į pasirinktos sistemos plėtros ateitį ir jos potencialią įtaką visuomenei iš šiandienos perspektyvos, kartu iškristalizuojant esmines kryptis, kuriose ilgalaikėje perspektyvoje gali būti sukurta didžiausia pridėtinė ekonominė ir socialinė vertė.Visos šios veiklos bus vykdomos atsižvelgiant į parengtą Europos strategiją 2020 „Inovacijų sąjunga" bei derinamos su Lietuvos ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030" rengimu.

ĮŽVALGOS TIKSLAI

Įžvalga yra sisteminga ateities analizė, kuria siekiama plataus sutarimo dėl to, koks galėtų ir turėtų būti Lietuvos mokslas ir studijos 2030 metais. Rengiant įžvalgą siekta:

  • nustatyti svarbiausias ilgalaikes Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kaitos tendencijas;
  • apibrėžti galimas alternatyvas dėl to, kaip galėtų ateityje vystytis Lietuvos mokslas ir studijos;
  • pasiekti susitarimą tarp mokslo ir studijų sistemos dalininkų (akademinės bendruomenės, visuomenės
  • ir verslo atstovų, ekspertų ir politikos formuotojų) dėl to, kuri tolesnės mokslo ir studijų kaitos trajektorija
  • yra priimtiniausia;
  • pasiūlyti sprendimus, leisiančius kryptingai įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų viziją.

ĮŽVALGOS PROCESAS IR METODAI

2010 m. gruodžio – 2011 m. liepos mėn. buvo vykdoma pirmoji Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įžvalga. Įžvalga vykdyta pagal specialią metodiką, kurią Lietuvai parengė Vokietijos Fraunhofer ISI institutas. Įžvalgos procesas yra paremtas plataus mokslo ir studijų sistemos dalininkų rato dalyvavimu ir konsensuso paieškomis. Proceso metu taikyta aibė metodų – nuo inovatyvių kūrybišką mąstymą stimuliuojančių technikų iki kiekybinių apklausų ir jų rezultatų analizės.

Įžvalga buvo rengiama penkiose ekspertų grupėse (10-15 asmenų) šiomis temomis:

  1. Lietuvos aukštojo mokslo (AM) ir mokslinių tyrimų (MT) sistema, dalyviai, valdymas, finansavimas;
  2. Lietuvos AM/MT tarptautiniame kontekste;
  3. Lietuvos AM/MT sistema ir žinių srautai (Mokslas-studijos-technologijos-inovacijos);
  4. AM/MT, mokymasis visą gyvenimą ir Lietuvos žmogiškasis kapitalas;
  5. Lietuvos aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai ir visuomenė.

Ekspertų grupėse visuomeniniais pagrindais dirbo virš 120 tyrėjų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir studentų, pramonės ir verslo atstovų, mokslo, studijų ir inovacijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų atstovų bei kitų ekspertų. Galutinį įžvalgos tekstą parengė 5 darbo grupių vadovai.

ĮŽVALGOS VYKDYMO ETAPAI 

Etapas

Veikla/Veiksmai

Rezultatai

1 etapas

Informacinės medžiagos grupėms parengimas

Aukštojo mokslo (AM) ir mokslinių tyrimų (MT) pagrindinių temų identifikavimas, klausimai ir susiję sąrangos dalykai).

Pagrindiniai grupių dokumentai apie Lietuvos AM, MT ir inovacijų sistema bei pagrindinius lemiančius veiksnius, visuotines tendencijas

2 etapas

I ekspertų grupių posėdis

I) Išsamios informacijos apie Lietuvos AM/MT įžvalgos programą (projektą) pateikimas;

II) Diskusija apie pokyčių, susijusių su ekspertų grupės tematika, dinamiką:

* nustatytos ir išanalizuoti pagrindines sistemos pokyčių dimensijos;

* identifikuota ir išanalizuota susijusių sistemų būklė;

* aprašyti galimi poliariškumai.

Ekspertų grupės diagnostinis dokumentas.

3 etapas

II ekspertų grupių posėdis

Alternatyvių ateities vaizdų kūrimas pagal konkrečią ekspertų grupės temą:

* sugrupuotos skirtingų pokyčių dimensijos į nuoseklius rinkinius (konfigūracijas);

* gautos konfigūracijos paverstos į ateities

atvaizdus;

* pasirinkti geidžiamiausi ateities atvaizdai;

* nustatytas (apibūdinti) ateities atvaizdų jautrumas sąrangos sąlygų pasikeitimams.

Ateities atvaizdų sąrašas.

4 etapas

III ekspertų grupių posėdis

I) Formalizuotas ateities atvaizdų kūrimas.

II) Iš sukurtų ateties atvaizdų suformuluoti ir pasitikrinimui apklausoje parengti ateities teiginiai.

Galutinis sukurtų ateities atvaizdų bei ateities teiginių sąrašai.

5 etapas

Įžvalgos dalyvių apklausa

Atrinkti ateities atvaizdai labiausiai atitinkantys tikėtinumo ir norimumo kriterijus.

10 ateities atvaizdų sąrašas.

6 etapas

IV arba Jungtinės ekspertų darbo grupės posėdis

I) Peržiūrėti gauti rezultatai, pristatyti ekspertų grupių sukurtus ateities atvaizdai ir atliktos apklausos rezultatai bei išvados.

II) Sukurta apibendrinta vizija – į vieną apibendrintą viziją sujungti trys labiausiai norimi ir tikėtini grupių ateities atvaizdai, kartu patikrintas vizijos jautrumas sąrangos pokyčiams;

III. Atlikta vizijos pasiekimo būdų paieška:

* Identifikuoti laukiami išbandymai AM/MT ir inovacijų sistemoms;

* Įvertintos pasekmės įvairioms suinteresuotoms šalims;

* nustatyti intervencijos taškai.

Apibendrinta vizija, Bendrų rekomendacijų vizijos įgyvendinimui bei 20 atrinktų ateities teiginių sąrašas.

7 etapas

Plačioji ekspertų ir suinteresuotų šalių atstovų apklausa

Įvertinta vizija ir jungtinėje ekspertų grupėje atrinkti ateities teiginiai.

Apklausos rezultatų apibendrinimas.

8 etapas

V ekspertų grupių posėdis

I) Nustatytas apibendrintos vizijos poveikis grupės temoms;

II) Parengtos rekomendacijos ir gairės vizijos įgyvendinimo klausimais;

III) Parengti specifiniai sėkmės rodikliai įžvalgos įgyvendinimo rezultatų stebėsenai.

Vizijos įgyvendinimo gairių ir įgyvendinimo rodiklių sąrašas.

9 etapas

Vizijos parengimas

Įžvalgos rezultatų apjungimas į vieną nuoseklų dokumentą.

Galutinė vizijos ataskaita.

KUR NAUDOJAMI ĮŽVALGOS REZULTATAI?

Įžvalga nėra prognozė – ji nenusako ateities, bet leidžia pasiekti sutarimą dėl to, kokia mokslo ir studijų ateitis galėtų ir turėtų būti. Tai svarbus instrumentas, leidžiantis ne pasyviai laukti ateities, o imtis atsakomybės ją formuoti ir keisti. Įžvalgos rezultatai gali būti panaudoti:

  • formuojant mokslo ir studijų politiką. Pasiektas konsensusas dėl mokslo ir studijų ateities gali tapti pagrindu formuojant mokslo ir studijų ateities strategines nuotatas bei priimant sprendimus dėl to, kur nukreipti valstybės investicijas. Sutarimas dėl ateities plėtros krypčių taip pat galėtų tapti kelrodžiu priimant kasdienius sprendimus bei tobulinant mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančius teisės aktus;
  • nustatant mokslo institutų, universitetų, kolegijų ir privataus sektoriaus inovatorių strategines veiklos kryptis.