Būklė 2017baneris vykdomi tyrimai

Spausdinti

Išsilavinimas - kur kas daugiau nei bilietas į darbo rinką

Geras išsilavinimas reiškia kur kas daugiau, nei tai, kad žmogus gaus kvalifikaciją atitinkantį darbą ir atlyginimą. Išsilavinę žmonės ne tik patys yra laimingesni, bet ir daro tokiais aplink save esančius. Apie išsilavinimą, nešantį kur kas daugiau nei tik ekonominę naudą, kalbamės su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktore Jurgita Petrauskiene.

-          Dažnai girdime įvairių diskusijų apie tai, kokių specialistų reikia darbo rinkoje, kokios profesijos paklausiausios, ar kur yra didžiausi atlyginimai. Tačiau ar tik ekonominiai rodikliai parodo visą žmogaus išsilavinimo teikiamą naudą?

-          Žinoma, ne, ir džiaugiuosi, kad šis klausimas visuomenėje keliamas vis dažniau. Išsilavinęs žmogus visada yra vertybė ir ne tik dėl didesnės sukuriamos pridėtinės vertės, kas, be abejo, taip pat yra labai svarbu.  MOSTA neseniai baigė apibendrinti atlikto absolventų karjeros stebėsenos tyrimo rezultatus. Vienas iš klausimų, kuriuos uždavėme absolventams, buvo, ar studijos aukštojoje mokykloje prisidėjo prie jų asmenybės tobulėjimo. 67 procentai atsakė, kad taip. Taigi žmonės gavo daugiau nei tik įgūdžius, kurių iš jų tikisi darbdavys. Išsilavinęs žmogus sugeba žvelgti plačiau, lengviau prisitaiko prie įvairių aplinkybių, tvirčiau jaučiasi visuomenėje.

Vyriausybė absolventų karjeros stebėsenos sukūrimą yra įvardinusi kaip vieną svarbiausių savo veiklos prioritetų – tai svarbu įgyvendinant Nacionalinės pažangos programą. MOSTA, prisidėdama prie šio uždavinio įgyvendinimo, atliko pilotinį specialistų kvalifikacijų žemėlapio tyrimą, leidžiantį matyti, kaip absolventams sekasi darbo rinkoje. Įgyvendinus šį prioritetą būtų galima geriau suderinti švietimo ir darbo rinkos poreikius.

-          Asmenybės tobulėjimas – nauda ir malonumas pačiam žmogui. Tačiau ką iš to gauna visuomenė?

-          Pasaulyje viskas yra susiję. 2013 m. Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės aktyviau įsijungia į visuomeninę veiklą, yra tolerantiškesni, sveikesni ir laimingesni nei kiti visuomenės nariai. Kuo daugiau tokių žmonių aplink – tuo geriau mums visiems. Jungtinės Tautos taip pat pabrėžia, kad absolventai turi turėti įgūdžius ir žinias, kurie leistų jiems pasinaudoti visomis galimybėmis ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Šia tema teko kalbėtis su švietimo politikos analitiku dr. Dominic Orr, šiuo metu dirbančiu UNESCO. Jis yra vienas geriausiai žinomų švietimo srities ekspertų, puikiai sugebantis numatyti ateities tendencijas, į kurio nuomonę atsižvelgia svarbiausios Europos švietimo politiką formuojančios institucijos. Jis tvirtai įsitikinęs, kad į išsilavinimo naudą reikia žiūrėti kompleksiškai, galvojant ne tik apie darbo rinkos poreikius, bet ir apie sveiką, aktyvią, nuosekliai besivystančią visuomenę. Be išsilavinusių žmonių tai būtų neįmanoma.

Beje, mums pavyko įtikinti Dominic Orr atvykti į Lietuvą – spalio 1 d. jis skaitys pranešimą MOSTA organizuojamoje konferencijoje „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“, kur plačiau kalbės šia tema.

-          Jūsų minėtame absolventų karjeros stebėsenos tyrime akcentuojamas išsilavinimo ir įsidarbinimo ryšys. Ar ateityje planuojama tirti ir neekonominę išsilavinimo naudą? Ar apskritai įmanoma tai padaryti?

-          Tai sudėtingas klausimas ir dar nėra tvirtai nusistovėjusių metodikų, kaip tai įvertinti geriausiai. Mes analizuojame tiek ekonominę naudą, tiek naudą individui, valstybei tirdami statistinius duomenis ir klausdami pačių absolventų, universitetų, darbdavių nuomonės.

Reikia nepamiršti, kad Lietuvoje absolventų karjeros stebėsenos sistema dar tik kuriama.MOSTAatliktas tyrimas, tikimės, taps svarbiu jos atspirties tašku. Visi ekspertai sutaria, kad dabar svarbiausia – išlaikyti tęstinumą, nes tik nuolat stebint tendencijas tokie tyrimai gali teikti didžiausią naudą. Bet taip, jau galvojame apie galimybę išplėsti rodiklių sąrašą, tai yra, stebėti kuo daugiau aspektų.

Įsidarbinamumo, atlyginimų stebėjimas tokiuose tyrimuose yra logiškas pradžios taškas. Bendraujame su daug užsienio šalių ekspertų – jų patirtis rodo, kad visos šalys nuo to pradeda. Vokietija, Italija, daug kitų šalių absolventų stebėseną supranta kaip analizavimą informacijos, kaip absolventams sekasi darbo rinkoje. Kaip bebūtų, tai yra labai svarbi informacija, reikalinga valstybės politikos planavimui.

Kita vertus, negalime ignoruoti ir praktinių aspektų. Ekonominę informaciją dažnai įmanoma gauti remiantis jau esančiais duomenų šaltiniais, kaip, MOSTA tyrimų atveju, Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija, Darbo birža ir kitais. Analizuodami šiuos duomenis galime pamatyti problemines sritis, kurias reikia išnagrinėti atidžiau. Tada galbūt galėtume pažvelgti giliau ir išnagrinėti ne tik ekonominius klausimus. 

Kaip teigia ekspertai, kad ateityje absolventų stebėsena turėtų žengti link to, kad būtų galima matyti, kaip keičiasi absolventų žinios, socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Tam reikėtų į dabar veikiančias sistemas integruoti psichometrinius instrumentus ir tai leistų pamatyti kompleksišką vaizdą. EBPO, Jungtinės Tautos ragina visas šalis į išsilavinimo naudą žiūrėti plačiau ir nepamiršti, kad dinamiškai ekonomikai reikia gerai išsilavinusios visuomenės, kuri sugebėtų prisitaikyti prie nuolatinių ir greitų pokyčių.

-          Ar kiekvienam žmogui reikalingas aukštasis išsilavinimas, kad jis galėtų sėkmingai siekti savo gyvenimo tikslų?

-          Kokio konkrečiai išsilavinimo reikia žmogui – universitetinio, koleginio, profesinio - nusprendžia jis pats, žinodamas, kokią savo ateitį planuoja ir kokių įgūdžių jam reikės. Ką bepasirinktų, kryptingai dirbdamas ir nuolat mokydamasis jis gali susikurti puikią ateitį. Bet pabrėžiu, kad būtent nuolat mokydamasis – šiandien tai aktualu kaip niekada, nes gyvename laikais, kai privalome mokytis visą gyvenimą. Kuo esu tikra, kad žmogus niekada negali būti per daug išsilavinęs ir nėra tokio dalyko kaip per daug išsilavinusi visuomenė.

-          Minėjote, kad spalį vyks konferencija „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“. Kokie klausimai bus aptariami, kokie pranešėjai žada atvykti?

-          Svarbiausias konferencijos tikslas – pasidalinti žiniomis apie absolventų stebėsenos sistemas, daugiau sužinoti, kaip tokie procesai vyksta kitose šalyse. Svečių sąrašas įspūdingas – laukiame Pasaulio Banko ekspertės dr. Ninos Arnhold, Europos universitetų asociacijos atstovės Hanne Smidt, minėto dr. Dominic Orr, šiuo metu atstovaujančio UNESCO, taip pat Bolonijos universiteto, Londono universitetinio koledžo, Varviko universiteto, Valensijos universiteto atstovų ir kitų tyrėjų, turinčių didelę patirtį dirbant šioje srityje.

Žinoma, MOSTA pristatys savo atliktų tyrimų rezultatus – tam juos ir atliekame, kad kuo daugiau žmonių apie juos išgirstų ir galėtų naudotis šia informacija. Visą konferencijos programą galima rasti MOSTA tinklapyje www.mosta.lt.

Publikuota http://www.delfi.lt/projektai/lietuva-rytoj/lrv-naujienos/issilavinimas-kur-kas-daugiau-nei-bilietas-i-darbo-rinka.d?id=68932784

Sekite mūsų naujienas:

© 2017 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.