Spausdinti

Tyrimai ir ataskaitos

2017 m.

Vidutiniai dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai

Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centras atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimų tyrimą. Atlyginimų tyrimui buvo naudojami ŠVIS pedagogų ir SODRA šakų duomenys. Kadangi tas pats asmuo gali dirbti keliose darbovietėse, o ir toje pačioje darbovietėje gali užimti kelias skirtingas pareigybes, asmeniui buvo priskirta pagrindinės darbovietės pagrindinė pareigybė. Plačiau.

Būklė 2017: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos

2017 m. būklės apžvalgoje išskiriami pagrindiniai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos lemiančios tendencijos. Šių metų leidinio teminė dalis skirta išryškinti Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų stipriąsias puses. Plačiau.

Sumanios specializacijos pažangos pirmoji ataskaita

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pateikia pirmąją Sumanios specializacijos pažangos stebėsenos ataskaitą. Leidinys yra skirta mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formuotojams bei įgyvendintojams, mokslo ir švietimo institucijų tyrėjams bei administratoriams, verslo atstovams, taip pat ir kitiems asmenims, kuriems yra aktuali prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų šalyje raida. Plačiau.

Lietuvos sumanios specializacijos strategijos kūrimo procesas

Apžvalgoje anglų kalba pristatomas Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas, detalizuojami žingsniai, vertintos mokslo ir ūkio sritys, šių vertinimų rezultatai. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų (kolegijų) potencialo analizė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas Lietuvos kolegijų potencialas. Plačiau.

Regioninės švietimo ir mokslo būklės apžvalgos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristato regionines švietimo ir mokslo būklės apžvalgas. Jose pateikiama informacija apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, MarijampolėsUtenos savivaldybių demografinę situaciją, švietimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo situaciją.

2016 m.

Mokslo ir studijų institucijų (universitetų) potencialo analizė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas mokslo ir studijų potencialas. Plačiau.

Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?

Pranešime „Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?“ aptariama bendroji studijų nutraukimo statistika, lyginamas studijų nutraukimas skirtingose studijų pakopose, srityse, kursuose, pagal finansavimo tipus ir kt. Taip pat pranešime pateikiamos galimos studijų nutraukimo priežastys, matomos iš studentų apklausų, pavyzdžiui, studijų kokybės vertinimas, finansiniai sunkumai, darbas studijų metu. Plačiau.

Bendrasis priėmimas į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiama informacija apie 2016 m. priėmimo į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas per LAMA BPO sistemą rezultatus. Analizuojama priimtų studentų stojimo balo vidurkiai ir svyravimai skirtingose aukštosiose mokyklose, taip pat analizuojama priėmimo rezultatai į pedagogines ir IT krypčių studijas. Plačiau.

Aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokesčio tyrimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) analitikai dar šių metų pavasarį atliko jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo ir užimamo etato dydžių analizė. Pasak Mosta analitikų, tyrimas atskleidė tik vieną nedidelę, bet jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų motyvacijai svarbią sritį – atlyginimų vidutinius dydžius. Analizei buvo panaudota 2015 m. spalio mėn. Sodros ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) turimi duomenys. Plačiau.

2015 m.

Investicijų į aukštąjį mokslą grąža

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ataskaitoje pateikiama informacija apie investicijų į aukštąjį mokslą viešąją bei privačiąją grąžą. Rodikliai pateikiami remiantis oficialiais Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra") duomenimis. Plačiau.  

Studijų kokybė: suinteresuotųjų šalių požiūris. Tyrimo santrauka.

Norint sėkmingai konkuruoti aukštojo mokslo rinkoje, svarbu užtikrinti ir gerinti studijų kokybę. Šiam klausimui itin didelį dėmesį skiria tiek aukštosios mokyklos, tiek už švietimo politiką atsakingos valdžios institucijos. Tačiau nėra aišku, kaip skirtingi studijų sistemos dalyviai – moksleiviai, studentai, dėstytojai, aukštųjų mokyklų administracija, darbdaviai – vertina studijų kokybę, kuo skiriasi jų požiūris į kokybiškas studijas, ar šiuo metu jie yra jomis patenkinti. Žinant studijų sistemos dalyvių nuomones lengviau rasti priemonių, kaip pagerinti studijų kokybę ir priimti tam reikalingus sprendimus. Plačiau.  

Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris

Šiame Mokslo ir studiju stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) leidinyje pristatomas 2014 m. atliktas studijų sistemos suinteresuotų šalių tyrimas. Tyrimo metu moksleiviai, studentai, absolventai, dėstytojai, administracijos darbuotojai ir darbdaviai dalyvavo apklausose, kuriomis siekta atskleisti jų požiūrį į studijų kokybę ir įvairius jos aspektus. Plačiau.

2014 m.

Lietuvos studijų politikos 2009-2011 m. pokyčių kompleksinė analizė

Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinėje analizėje pristatomi 2009–2011 m. Lietuvos studijų politikos pokyčių kompleksinės analizės rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 2009–2011 m.Lietuvos aukštojo mokslo politikos pokyčius, kuriančius aplinką, skatinančią Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą. Plačiau.

Lietuvos studijų politikos ir EAME bei Europos Sąjungos strateginių nuostatų lyginamosios analizės ataskaita

Atlikto tyrimo tikslas – aukštojo mokslo plėtotės Europos Sąjungoje, EAME ir nacionalinių strateginių nuostatų atitikties (dermės) tyrimo pagrindu pasiūlyti perkelti Europos Sąjungos, EAME plėtotės principus į Lietuvos
aukštojo mokslo strategines nuostatas ir Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonių bei jų įgyvendinimo procesų tobulinimo kryptis iki 2020 m. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų bei pasirinktų verslo sektorių gebėjimo bendradarbiauti MTEP srityje tyrimo analizė 

Šiame mokslo ir studijų institucijų bei pasirinktų verslo sektorių gebėjimo bendradarbiauti MTEP srityje analizę pateikiančiame leidinyje rasite kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis grįstą tyrimą universitetų, mokslinių tyrimų institutų, mokslo ir technologijų parkų ir pasirinktų verslo sektorių įmonių veiklos požiūriu. Plačiau. 

Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai

Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (MTEP) ir inovacijų konkrečių prioritetų identifikavimo paslaugos. Plačiau.

2013 m.

Siūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetų

Šiame dokumente pateikiami siūlymai dėl Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetų. Prioritetus suformulavo šešiose ekspertų grupėse dirbę mokslo, verslo, nevyriausybinio sektoriaus ir valdžios atstovai. Diskusijose remtasi: konsultacijos su mokslo ir verslo bendruomene metu gautais siūlymais, „Slėnių“ apklausos rezultatais, kiekvienai krypčiai parengtomis Ateities iššūkių, tendencijų ir technologijų bei MTEPI potencialo apžvalgomis. Siūlymai dėl prioritetų buvo verifikuoti šešiose mokslo ir verslo bendruomenės apklausose. Plačiau. Priedai.


MTEP ir inovacijų prioritetų identifikavimo metodika

MTEP ir inovacijų prioritetų išskyrimo procesas, būtinas sumanios specializacijos strategijai, vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas buvo įgyvendintas 2013 m. vasario-birželio mėn. Jo metu išskirtos prioritetinės kryptys ir jų dedamosios. Antrojo etapo, kuriam skirta ši metodika, tikslas – išskirti ribotą prioritetų skaičių prioritetinėse kryptyse ir pateikti siūlymus dėl prioritetų įgyvendinimo kelrodžių. Plačiau.  


Pasiūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetinių krypčių

Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė, įvertinusi Lietuvos ūkio ir mokslo potencialą, tikėtinus svarbiausius ateities iššūkius bei, pasikonsultavusi su Lietuvos ūkio ir mokslo atstovais ir politinių sprendimų priėmėjais, pateikė siūlymus dėl galimų Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių. Su jais galite susipažinti čia. 


Mokslo potencialas Lietuvoje

Lietuvai rengiant sumanios specializacijos strategiją turi būti išskirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetai. Jie turi ne tik atliepti Lietuvoje kylančius iššūkius, bet ir derėti su Lietuvoje esančiu mokslo ir verslo potencialu. Tam, kad būtų išgrynintas Lietuvoje esantis mokslo potencialas, buvo atlikta išsami jo analizė. Plačiau.


Ūkio potencialas Lietuvoje

Lietuvos ūkio analizė buvo parengta ruošiantis Lietuvos sumanios specializacijos strategijai. Kur yra Lietuvos ūkio stipriausios vietos ir kuriose srityse jis turi didžiausią potencialą? Į šiuos klausimus būtina atsakyti išskiriant Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetus. Plačiau.


Analizė, nagrinėjanti Lietuvos ekonominius ir socialinius iššūkius ilgalaikėje perspektyvoje

Analizėje, parengtoje išnagrinėjus daugiau nei 70 įvairių studijų, ekspertų ataskaitų, nacionalinės politikos dokumentų, apžvelgiami Lietuvos laukiantys ekonominiai ir socialiniai iššūkiai bei juos atliepti galintis potencialas. Plačiau


Socioekonominiai iššūkiai pasaulyje

Su kokiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais šiuo metu susiduria pasaulis ir kaip tai atsilieps Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai? Atsakymų į šiuos kausimus ieškoma analizėje, skirtoje Lietuvos pasirengimui sumanios specializacijos strategijai. Plačiau.


Įnašas į Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymą

Ekspertų grupės ataskaita Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijoms. Plačiau.

2012 m.

Įnašas į Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymą

Ekspertų grupės ataskaita Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijoms. Plačiau.


METRIS: socialiniai ir humanitariniai mokslai Lietuvoje 2012

Projektas METRIS (Monitoring European trends in Social Sciences and Humanities), atliekamas daugiau nei 40 šalių, leidžia palyginti socialinių ir humanitarinių mokslų būklę skirtingose Europos šalyse. Šio projekto metu analizuojama Lietuvos situacija 2012 m.: nagrinėjama, kokia politika, susijusi su socialiniais ir humanitariniais mokslais, yra įgyvendinama Lietuvoje, kaip šios sritys yra remiamos finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis, kokių rezultatų pasiekė šiose srityse dirbantys mokslininkai ir kiti susiję klausimai. Plačiau.

Informacija apie projektą: http://www.metrisnet.eu/metris/


Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga

Ataskaitoje pateikiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2012 m. pavedimu atliktos Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalgos rezultatai. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – informacijos, reikalingos prioritetinėms šalies MTEP, studijų ir inovacijų raidos kryptims nustatyti, sintezė. Apžvalgoje nagrinėjami Lietuvos ekonomikos sektoriai, pateikiamos Lietuvos mokslo, MTEP imlaus verslo potencialo, bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo analizės.

Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga

Apžvalgos priedai


Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai

Studijoje apžvelgiami studijų sistemos suinteresuotų šalių (studentų, dėstytojų, aukštųjų mokyklų administracijos, socialinių partnerių) situacijos ypatumai, jų lūkesčiai, požiūris į esmines studijų politikos sritis: studijų kokybę, studijų socialinę ir ekonominę aplinką, studijų sistemos valdymą bei finansavimą. Studija atlikta remiantis aukštojo mokslo studijų sistemos suinteresuotų šalių socialinių tyrimų duomenimis. Plačiau.


Esamų MTEP konkursinio finansavimo schemų analizė ir Slėnių projektų bei JTP konkurencingo finansavimo schemų alternatyvos

Šiandien Lietuvos inovacijų sistemai būdinga silpna, susiskaidžiusi ir nekonkurencinga mokslo bazė, menki pajėgumai komercializuojant bei panaudojant žinias, žemas verslo investicijų į MTEP lygis ir silpni verslo inovacijų gebėjimai, trapūs ryšiai tarp švietimo, mokslinių tyrimų bei verslo sektorių. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos inovacijų sistemos sunkumus ir nacionalinius strateginius siekius, pristatomos trys konkursinio finansavimo alternatyvos: 1) taikomųjų mokslinių tyrimų komandos; 2) strateginės mokslinių tyrimų infrastruktūros programa; 3) Kompetencijų centrai. Plačiau.


20 MTEP infrastruktūros projektų veiklos modelis

Vieni iš šiuo metu svarbiausių ir sudėtingiausių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų ir už juos atsakingų institucijų sprendžiamų klausimų yra infrastruktūros valdymo struktūra, teisinis statusas bei vidinės ir išorinės funkcijos. Siekiant užtikrinti efektyvią šios infrastruktūros veiklą ir jos tolimesnę koordinuotą plėtrą, siūlomi alternatyvūs MTEP infrastruktūros projektų veiklos modeliai. Plačiau. 


Geriausios kitose valstybėse taikomos MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktikos

Atsižvelgiant į  pažengusių valstybių, pavyzdžiui, Šiaurės šalių, Airijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, programų vykdymo patirtis, kitose valstybėse taikomų MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktika parodoma iš kelių perspektyvų: detalizuojamos projektų atrankos procedūros, aprašomi strateginiais prioritetais besiremiantys kriterijai, finansavimo modelių alternatyvos. Taip pat paaiškinama sąsajos su Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu svarba. Plačiau. 


Tarpinės JTP įgyvendinimo pažangos vertinimas ir tarpinė JTP veiklos stebėsena

Vertinant JTP pažangą 2011 metais, remtasi kiekvienos programos veiklos vertinimo rodikliais. Šie rodikliai padėjo nustatyti kiekvienos programos pažangos lygį ir pastebėti problemas ar riziką. Atsižvelgiant į gautus duomenis, pateiktos rekomendacijos dėl JTP valdymo ateityje, siekiant padidinti jų efektyvumą. Plačiau.


Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas

Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas padės atsakyti į klausimus „kodėl, kas, ką, kaip ir kada“ ir pažvelgti į stebėseną proceso atžvilgiu. Jame išdėstyti racionalūs, konstruktyvūs procesai bei procedūros, kuriomis turi būti vadovaujamasi atliekant 20 infrastruktūros projektų bei JTP programų stebėseną. Taip pat paaiškinta, kaip stebėsenos rezultatai bus naudojami įvairioms stebėjimo, peržiūros ir vertinimo ataskaitoms. Plačiau.


20 MTEP infrastruktūros projektų  organizacinė struktūra ir veiklos vertinimas

Nustačius atskirų sričių specialistų trūkumą bei aiškaus atsakomybių pasiskirstymo spragas projektų vykdyme, pateikiami pasiūlymai dėl 20 MTEP infrastruktūros projektų valdymo organizacinės struktūros. Kiekvienai projektų valdymo organizacinės struktūros alternatyva nusako reikalingus projekto dalyvių vaidmenis, jų atliekamas funkcijas bei reikiamas kompetencijas. Taip pat kiekvienam projektų organizacinėje struktūroje esančių valdymo lygiui nustatyti jų veiklai pritaikyti rodikliai, kurių pagalba galima įvertinti komandos darbą įgyvendinant projektą, ir pateikti pasiūlymai dėl projektų dalyvių veiklos stebėsenos bei vertinimo metodikos. Plačiau.


Slėnių valdymo ir koordinavimo modelis

Ataskaita pateikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (Slėnių) ir Jungtinių tyrimų programų (JTP) valdymo ir koordinavimo modelio aprašą, numato Slėnių ir JTP valdymo ir koordinavimo organizacinę struktūrą, detalizuoja pagrindinius jos tikslus, vykdomas funkcijas ir atsakomybes, pateikia detalias darbo procedūras su už Slėnių projektus ir JTP įgyvendinimą bei priežiūrą atsakingomis institucijomis. Plačiau.


Jungtinių tyrimų programų veiklos vertinimo rodiklių peržiūros ir rekomendacijos tobulinimui

Ataskaita pateikia atliktą Jungtinių tyrimų programų (JTP) veiklos vertinimo rodiklių analizę, siekiant nustatyti sąsajas tarp esamų projektų, JTP ir Slėnių veiklos vertinimo rodiklių, identifikuoti tikslinius rezultatus ir tinkamiausius rodiklius šiems rezultatams stebėti. Ataskaitoje pateikiamas galutinis Slėnių veiklos rodiklių, MTEP infrastruktūros plėtros projektų, Atviros prieigos centrų (APC) ir JTP stebėsenai skirtas rodiklių sąrašas. Plačiau.

2011 m.

Mokslo ir visuomenės sąveikos politikos bei tyrimų stebėsena (MASIS).  Lietuvos ataskaita.

Ataskaitoje apžvelgiama Lietuvos mokslo ir visuomenės sąveikos būklė, analizuojant visuomenės įsitraukimą į mokslą, mokslo žinių taikymo būdus bei panaudojimą sprendimų priėmime, mokslo ir technologijų etikos problematiką, mokslo ir visuomenės sąveikos tyrimus bei mokslo kultūros ir komunikacijos klausimus. Plačiau.


Vadovaujančiojo personalo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų vidutinės metinės pajamos 2009-2010 metais

Pilotinio (apimta dalis mokslo ir studijų įstaigų) tyrimo tikslas nustatyti ir palyginti valstybinių  mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų pareigybių struktūrą ir pasiskirstymą; metinių vidutinių atlyginimų šaltinius, struktūrą, dydžius  ir pasiskirstymą; įstaigų darbuotojų turėjusių darbo santykius su kitomis darbovietėmis pagal pareigybes pasiskirstymą. Tyrimas vykdytas 2010-2011 metais.

2009 m.

Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse

„Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse" yra vienas iš projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktų. Tyrimo „Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse" tikslas yra, remiantis gerąja praktika pasirinktose užsienio šalyse, suformuoti rekomendacijas dėl stebėsenos ir analizės modelio ar atskirų instrumentų tinkamumo Lietuvos mokslo ir studijų sektoriuje. Plačiau.


Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės ataskaita

Ši ataskaita yra galutinė taikomojo mokslinio tyrimo "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinė analizė" ataskaita. Galutinėje, tyrimo ataskaitoje apibendrinami visi tarpiniai tyrimo rezultatai ir pateikiama siūlymų bei rekomendacijų dėl mokslo ir studijų valdymo tobulinimo, siekiant atnaujinti stebėsenos ir analizės sistemą pritaikant ją prie naujų valdymo kokybės poreikių, sintezė. Plačiau.


Mokslo ir studijų politikos sąveikų su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė

"Lietuvos mokslo ir studijų politikos sąveikos su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė" yra trečiosios projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" ataskaitos dalis. Šios analizės tikslas – įvertinti mokslo ir studijų politikos koordinavimo su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis būklę. Plačiau.


Mokslo ir studijų valdymo, horizontaliųjų veiklų bei mokslo ir studijų politikos sąveikų analizė

Mokslo ir studijų valdymo sisteminio, institucinio ir individualaus lygmens analizė yra antrasis projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Tyrimo objektas yra mokslo ir studijų valdymo gebėjimai. Valdymas čia suprantamas kaip gebėjimas sistemingai formuluoti ir įgyvendinti kokybišką mokslo ir studijų politiką. Todėl tyrime dėmesys sutelkiamas ties šiais veiksniais, turinčiais poveikį valdymui: institucinė struktūra, strateginio planavimo ciklu, koordinavimu, informacijos valdymu ir svarbiausių sprendimų priėmėjų gebėjimais bei administracine kultūra. Plačiau.


Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų metaanalizė valdymo aspektu

Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų meta-analizė valdymo aspektu" yra pirmasis projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Meta-analizės tikslas – apibendrinti anksčiau atliktose apžvalgose suformuluotas išvadas ir valdymo rekomendacijas. Plačiau.


Finansinė parama studentams: užsienio šalių patirtis

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, remiantis Europos švietimo informacijos tinklo „EURYDICE" ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) apžvalgomis, parengė informaciją apie finansinės paramos studentams ypatumus užsienio šalyse. Plačiau.

2008 m.

Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės

Mykolo Romerio universitetas kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru bei VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutu įgyvendino Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos finansuotą prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypties „Globalizacijos iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui ir mokslinių tyrimų sistemai" projektą „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės".

Projekto tikslas – ištirti mokslo politikos tarpinstitucinio koordinavimo mechanizmus Lietuvoje ir jų tobulinimo galimybes globalizacijos sąlygomis. Plačiau.


Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu

Tyrimo tikslas – atlikti užsienio ekspertų studijų apie Lietuvos mokslą politiką apžvalgą ir įvertinti Lietuvos mokslo politikos būklę tarptautiškumo aspektu bei suformuluoti rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti veiksmingą mokslo politikos įgyvendinimo priemonių formavimą ir įgyvendinimą, skatinant Lietuvos mokslo tarptautiškumą. Tyrimą vykdė asociacija „Žinių ekonomikos forumas" pagal paslaugų teikimo sutartį su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru. Plačiau.


Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo Lietuvoje būklės analizė

Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) finansavimo Lietuvoje būklės analizė" atliktas vykdant Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti ir įvertinti MTEP finansavimo būklę Lietuvoje ir pateikti MTEP finansavimo procesų tobulinimo rekomendacijas. Plačiau.


Studentų požiūris į aukštojo mokslo sistemos tobulinimą

Tyrimo tikslas – nustatyti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) pagrindinių studijų studentų požiūrį į esamą aukštojo mokslo sistemos būklę siekiant numatyti jo tobulinimo gaires. Studentų apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai". Plačiau.


Nacionalinė Bolonijos proceso ataskaita

Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1598 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui pavesta koordinuoti Bolonijos proceso nacionalinės ataskaitos darbus.

Plačiau: [1] [2]

REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMAS

RENGINIAI

SUMANI SPECIALIZACIJA

Sekite mūsų naujienas:

© 2017 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius

Tel.: (8 5) 212 6898, faksas: (8 5) 243 0402, el. p.: info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.