Tyrimai ir ataskaitos
2012 m.
METRIS: socialiniai ir humanitariniai mokslai Lietuvoje 2012
Projektas METRIS (Monitoring European trends in Social Sciences and Humanities), atliekamas daugiau nei 40 šalių, leidžia palyginti socialinių ir humanitarinių mokslų būklę skirtingose Europos šalyse. Šio projekto metu analizuojama Lietuvos situacija 2012 m.: nagrinėjama, kokia politika, susijusi su socialiniais ir humanitariniais mokslais, yra įgyvendinama Lietuvoje, kaip šios sritys yra remiamos finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis, kokių rezultatų pasiekė šiose srityse dirbantys mokslininkai ir kiti susiję klausimai. Plačiau.
Informacija apie projektą: http://www.metrisnet.eu/metris/
Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga
Ataskaitoje pateikiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2012 m. pavedimu atliktos Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalgos rezultatai. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – informacijos, reikalingos prioritetinėms šalies MTEP, studijų ir inovacijų raidos kryptims nustatyti, sintezė. Apžvalgoje nagrinėjami Lietuvos ekonomikos sektoriai, pateikiamos Lietuvos mokslo, MTEP imlaus verslo potencialo, bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo analizės.
Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga
Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai
Studijoje apžvelgiami studijų sistemos suinteresuotų šalių (studentų, dėstytojų, aukštųjų mokyklų administracijos, socialinių partnerių) situacijos ypatumai, jų lūkesčiai, požiūris į esmines studijų politikos sritis: studijų kokybę, studijų socialinę ir ekonominę aplinką, studijų sistemos valdymą bei finansavimą. Studija atlikta remiantis aukštojo mokslo studijų sistemos suinteresuotų šalių socialinių tyrimų duomenimis. Plačiau.
Esamų MTEP konkursinio finansavimo schemų analizė ir Slėnių projektų bei JTP konkurencingo finansavimo schemų alternatyvos
Šiandien Lietuvos inovacijų sistemai būdinga silpna, susiskaidžiusi ir nekonkurencinga mokslo bazė, menki pajėgumai komercializuojant bei panaudojant žinias, žemas verslo investicijų į MTEP lygis ir silpni verslo inovacijų gebėjimai, trapūs ryšiai tarp švietimo, mokslinių tyrimų bei verslo sektorių. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos inovacijų sistemos sunkumus ir nacionalinius strateginius siekius, pristatomos trys konkursinio finansavimo alternatyvos: 1) taikomųjų mokslinių tyrimų komandos; 2) strateginės mokslinių tyrimų infrastruktūros programa; 3) Kompetencijų centrai. Plačiau.
20 MTEP infrastruktūros projektų veiklos modelis
Vieni iš šiuo metu svarbiausių ir sudėtingiausių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų ir už juos atsakingų institucijų sprendžiamų klausimų yra infrastruktūros valdymo struktūra, teisinis statusas bei vidinės ir išorinės funkcijos. Siekiant užtikrinti efektyvią šios infrastruktūros veiklą ir jos tolimesnę koordinuotą plėtrą, siūlomi alternatyvūs MTEP infrastruktūros projektų veiklos modeliai. Plačiau.
Geriausios kitose valstybėse taikomos MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktikos
Atsižvelgiant į pažengusių valstybių, pavyzdžiui, Šiaurės šalių, Airijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, programų vykdymo patirtis, kitose valstybėse taikomų MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktika parodoma iš kelių perspektyvų: detalizuojamos projektų atrankos procedūros, aprašomi strateginiais prioritetais besiremiantys kriterijai, finansavimo modelių alternatyvos. Taip pat paaiškinama sąsajos su Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu svarba. Plačiau.
Tarpinės JTP įgyvendinimo pažangos vertinimas ir tarpinė JTP veiklos stebėsena
Vertinant JTP pažangą 2011 metais, remtasi kiekvienos programos veiklos vertinimo rodikliais. Šie rodikliai padėjo nustatyti kiekvienos programos pažangos lygį ir pastebėti problemas ar riziką. Atsižvelgiant į gautus duomenis, pateiktos rekomendacijos dėl JTP valdymo ateityje, siekiant padidinti jų efektyvumą. Plačiau.
Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas
Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas padės atsakyti į klausimus „kodėl, kas, ką, kaip ir kada“ ir pažvelgti į stebėseną proceso atžvilgiu. Jame išdėstyti racionalūs, konstruktyvūs procesai bei procedūros, kuriomis turi būti vadovaujamasi atliekant 20 infrastruktūros projektų bei JTP programų stebėseną. Taip pat paaiškinta, kaip stebėsenos rezultatai bus naudojami įvairioms stebėjimo, peržiūros ir vertinimo ataskaitoms. Plačiau.
20 MTEP infrastruktūros projektų organizacinė struktūra ir veiklos vertinimas
Nustačius atskirų sričių specialistų trūkumą bei aiškaus atsakomybių pasiskirstymo spragas projektų vykdyme, pateikiami pasiūlymai dėl 20 MTEP infrastruktūros projektų valdymo organizacinės struktūros. Kiekvienai projektų valdymo organizacinės struktūros alternatyva nusako reikalingus projekto dalyvių vaidmenis, jų atliekamas funkcijas bei reikiamas kompetencijas. Taip pat kiekvienam projektų organizacinėje struktūroje esančių valdymo lygiui nustatyti jų veiklai pritaikyti rodikliai, kurių pagalba galima įvertinti komandos darbą įgyvendinant projektą, ir pateikti pasiūlymai dėl projektų dalyvių veiklos stebėsenos bei vertinimo metodikos. Plačiau.
Slėnių valdymo ir koordinavimo modelis
Ataskaita pateikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (Slėnių) ir Jungtinių tyrimų programų (JTP) valdymo ir koordinavimo modelio aprašą, numato Slėnių ir JTP valdymo ir koordinavimo organizacinę struktūrą, detalizuoja pagrindinius jos tikslus, vykdomas funkcijas ir atsakomybes, pateikia detalias darbo procedūras su už Slėnių projektus ir JTP įgyvendinimą bei priežiūrą atsakingomis institucijomis. Plačiau.
Jungtinių tyrimų programų veiklos vertinimo rodiklių peržiūros ir rekomendacijos tobulinimui
Ataskaita pateikia atliktą Jungtinių tyrimų programų (JTP) veiklos vertinimo rodiklių analizę, siekiant nustatyti sąsajas tarp esamų projektų, JTP ir Slėnių veiklos vertinimo rodiklių, identifikuoti tikslinius rezultatus ir tinkamiausius rodiklius šiems rezultatams stebėti. Ataskaitoje pateikiamas galutinis Slėnių veiklos rodiklių, MTEP infrastruktūros plėtros projektų, Atviros prieigos centrų (APC) ir JTP stebėsenai skirtas rodiklių sąrašas. Plačiau.
2011 m.
Mokslo ir visuomenės sąveikos politikos bei tyrimų stebėsena (MASIS). Lietuvos ataskaita.
Ataskaitoje apžvelgiama Lietuvos mokslo ir visuomenės sąveikos būklė, analizuojant visuomenės įsitraukimą į mokslą, mokslo žinių taikymo būdus bei panaudojimą sprendimų priėmime, mokslo ir technologijų etikos problematiką, mokslo ir visuomenės sąveikos tyrimus bei mokslo kultūros ir komunikacijos klausimus. Plačiau.
Vadovaujančiojo personalo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų vidutinės metinės pajamos 2009-2010 metais
Pilotinio (apimta dalis mokslo ir studijų įstaigų) tyrimo tikslas nustatyti ir palyginti valstybinių mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų pareigybių struktūrą ir pasiskirstymą; metinių vidutinių atlyginimų šaltinius, struktūrą, dydžius ir pasiskirstymą; įstaigų darbuotojų turėjusių darbo santykius su kitomis darbovietėmis pagal pareigybes pasiskirstymą. Tyrimas vykdytas 2010-2011 metais.
2009 m.
Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse
„Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse" yra vienas iš projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktų. Tyrimo „Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse" tikslas yra, remiantis gerąja praktika pasirinktose užsienio šalyse, suformuoti rekomendacijas dėl stebėsenos ir analizės modelio ar atskirų instrumentų tinkamumo Lietuvos mokslo ir studijų sektoriuje. Plačiau.
Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės ataskaita
Ši ataskaita yra galutinė taikomojo mokslinio tyrimo "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinė analizė" ataskaita. Galutinėje, tyrimo ataskaitoje apibendrinami visi tarpiniai tyrimo rezultatai ir pateikiama siūlymų bei rekomendacijų dėl mokslo ir studijų valdymo tobulinimo, siekiant atnaujinti stebėsenos ir analizės sistemą pritaikant ją prie naujų valdymo kokybės poreikių, sintezė. Plačiau.
Mokslo ir studijų politikos sąveikų su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė
"Lietuvos mokslo ir studijų politikos sąveikos su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė" yra trečiosios projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" ataskaitos dalis. Šios analizės tikslas – įvertinti mokslo ir studijų politikos koordinavimo su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis būklę. Plačiau.
Mokslo ir studijų valdymo, horizontaliųjų veiklų bei mokslo ir studijų politikos sąveikų analizė
Mokslo ir studijų valdymo sisteminio, institucinio ir individualaus lygmens analizė yra antrasis projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Tyrimo objektas yra mokslo ir studijų valdymo gebėjimai. Valdymas čia suprantamas kaip gebėjimas sistemingai formuluoti ir įgyvendinti kokybišką mokslo ir studijų politiką. Todėl tyrime dėmesys sutelkiamas ties šiais veiksniais, turinčiais poveikį valdymui: institucinė struktūra, strateginio planavimo ciklu, koordinavimu, informacijos valdymu ir svarbiausių sprendimų priėmėjų gebėjimais bei administracine kultūra. Plačiau.
Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų metaanalizė valdymo aspektu
Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų meta-analizė valdymo aspektu" yra pirmasis projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Meta-analizės tikslas – apibendrinti anksčiau atliktose apžvalgose suformuluotas išvadas ir valdymo rekomendacijas. Plačiau.
Finansinė parama studentams: užsienio šalių patirtis
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, remiantis Europos švietimo informacijos tinklo „EURYDICE" ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) apžvalgomis, parengė informaciją apie finansinės paramos studentams ypatumus užsienio šalyse. Plačiau.
2008 m.
Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės
Mykolo Romerio universitetas kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru bei VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutu įgyvendino Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos finansuotą prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypties „Globalizacijos iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui ir mokslinių tyrimų sistemai" projektą „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės".
Projekto tikslas – ištirti mokslo politikos tarpinstitucinio koordinavimo mechanizmus Lietuvoje ir jų tobulinimo galimybes globalizacijos sąlygomis. Plačiau.
Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu
Tyrimo tikslas – atlikti užsienio ekspertų studijų apie Lietuvos mokslą politiką apžvalgą ir įvertinti Lietuvos mokslo politikos būklę tarptautiškumo aspektu bei suformuluoti rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti veiksmingą mokslo politikos įgyvendinimo priemonių formavimą ir įgyvendinimą, skatinant Lietuvos mokslo tarptautiškumą. Tyrimą vykdė asociacija „Žinių ekonomikos forumas" pagal paslaugų teikimo sutartį su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru. Plačiau.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo Lietuvoje būklės analizė
Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) finansavimo Lietuvoje būklės analizė" atliktas vykdant Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti ir įvertinti MTEP finansavimo būklę Lietuvoje ir pateikti MTEP finansavimo procesų tobulinimo rekomendacijas. Plačiau.
Studentų požiūris į aukštojo mokslo sistemos tobulinimą
Tyrimo tikslas – nustatyti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) pagrindinių studijų studentų požiūrį į esamą aukštojo mokslo sistemos būklę siekiant numatyti jo tobulinimo gaires. Studentų apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai". Plačiau.
Nacionalinė Bolonijos proceso ataskaita
Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1598 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui pavesta koordinuoti Bolonijos proceso nacionalinės ataskaitos darbus.